Išmanusis telefonas šiandien – bene kiekvieno vaiko kišenėje ar delne. Vaikams – tai kasdienio laisvalaikio ir bendravimo dalis, tėvams – vienas pagrindinių auklėjimo iššūkių ir dažna konfliktų priežastis šeimoje.
Mokslininkai pastebi, kad vaikystę su žaidimais iškeitus į vaikystę su telefonais, tai tapo viena iš pagrindinių augančio nerimo, depresijos ir savižalos priežasčių. Vaikų ir paauglių psichikos sveikata prastėja, o ekspertai neabejoja, kad tai susiję su per ilgu laiku prie ekranų.
Neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi tapę išmanieji įrenginiai atėmė tai, kas būtina vaikui, kad jis užaugtų sėkmingu suaugusiuoju. Ekranai iš esmės pakeitė vaikystę. Tai išsamiai analizuoja žinomas amerikiečių socialinis psichologas Jonathanas Haidtas, knygos „Nerimo karta. Naujoji vaikystės tikrovė: kaip ji paskatino psichikos sutrikimų protrūkį“ autorius.
Jonathanas Haidtas knygoje rašo, kad „visame Vakarų pasaulyje pastebėta, kad vos tik paaugliai pradėjo nešiotis išmaniuosius telefonus į mokyklą ir aktyviai naudotis socialiniais tinklais, taip pat ir per pertraukas, jiems tapo sunkiau užmegzti ryšius su bendraamžiais. Jie buvo „amžinai kur nors kitur“.
Tą pastebime ir savo darbo praktikoje. Ne vienas vaikas atsisako po pamokų lankyti būrelius, kad tik liktų daugiau laiko vaizdo žaidimams telefone. Taip jie netenka galimybių atrasti savo pomėgius, stiprybes ir talentus. Nauju popamokiniu tikslu ne vienam tampa pereiti į kitą žaidimo lygį, surinkti daugiau taškų, atsisiųsti naują žaidimą ar personažą. Kai kurie vaikai susigalvoja įmantrių, bet neretai melagingų pasiteisinimų, kodėl jiems reikia anksčiau išeiti iš dienos centro. Namuose jie nori netrukdomi žaisti, kol tėvai dirba.
Dienos centro darbuotojų ir savanorių komandai tenka gerokai pasukti galvas, kad siūlomi žaidimai, kūrybinės veiklos, galvosūkiai ar išvykos taptų įdomesni ir patrauklesni nei tas malonumas smegenims, kurį taip lengva patirti vos prilietus ekraną pirštu.
Pasak J. Haidto, daug moksleivių jaučiasi vieniši, alksta ryšio su kitais, jų santykiai dažnai būna paviršutiniški. Anot eksperto, po pamokų svarbiausia užduotis turėtų būti žaisti su bendraamžiais. Vaikai, „nuolat kartodami veiksmus ir mokydamiesi iš savo sėkmių bei nesėkmių, ugdosi įgūdžius, reikalingus sėkmingam suaugusiojo gyvenimui“. Per laisvą žaidimą, rašo J. Haidtas, vaikai išmoksta visuomenėje reikalingų socialinių įgūdžių, ugdosi savitvardą, mokosi priimti bendrus sprendimus ir susitaikyti su pralaimėjimais.
Tačiau dalis vaikų neturi draugų arba nuolat su jais pykstasi ir konfliktuoja, jų draugystės būna trumpalaikės. Su bendraamžiais jie daug bendrauja žaisdami vaizdo žaidimus internete ir tuo pakeičia gyvą ryšį. „Bendravimas emodžiais papildytais tekstais nepadės išvystyti tų smegenų dalių, kurioms stiprėti reikia gyvų pokalbių – veido išraiškų, besikeičiančio balso tono, tiesioginio akių kontakto ir kūno kalbos“, – rašo knygos „Nerimo karta“ autorius.
Atpažindami atitolimo vienas nuo kito ir susikoncentravimo į ekranus problematiką dienos centre, stengiamės grąžinant vaikus į fizinę tikrovę, pakeisti ekranus veiklomis, kurios ugdo esminius ir būtinus suaugusiojo gyvenimui įgūdžius – empatiją, bendradarbiavimą, kantrybę ir pan. Taigi mūsų pagrindinė užduotis ne draudimas, o alternatyvos siūlymas. Siekiame grąžinti vaikams tai, ko jiems reikia, kad augtų visapusiškai sveiki – gyvus žaidimus, judėjimą, kūrybą, emocijų pažinimą bei bendravimą.
Todėl baigiantis žiemai paskelbėme sau „Iššūkį – mėnuo be ekranų“. Įrodėme, kad mums tikrai labiau reikia vienas kito nei ekranų. Žiūrėti draugams į akis, kalbėtis, juokauti ir žaisti yra tai, ko mes pasiilgstame ir ko neleisime ekranams iš mūsų atimti.
Dar viena alternatyva ilgam laikui prie ekranų – stovyklos, kur vaikai įsitraukia į aktyvias veiklas ir turi galimybę geriau pažinti save ir savo emocijas, atrasti pomėgių ir draugų. Stovyklos ne tik prisideda prie geresnės vaikų psichinės ir fizinės sveikatos, bet juos suartina bei motyvuoja dažniau ir ilgiau lankyti socialinius įgūdžius stiprinančius užsiėmimus dienos centre.
Jau dabar esame suplanavę ir darbuojamės, kad vasarą galėtume pakviesti 30 vaikų į stovyklą gamtos apsuptyje. Bet tam reikalinga ir finansinė pagalba.
Tad kviečiame ir jus prisidėti ir vaikams padovanoti nepamirštamą vasaros nuotykį!
Plačiau, kaip galite prisidėti https://matulaiciosc.lt/lesu-rinkimo-projektas-is-daugiabucio-kiemo-i-stovykla/
Tekstą paruošė socialinė darbuotoja Justina Karklelienė.
Nuotraukos Pal. J. Matulaičio socialinio centro Šeškinės vaikų dienos centro archyvo.